Ukrinų kaimo bendruomenė įgyvendino projektą „Šv. Antano atlaidai ir Antaninių vakarai“ (projekto Nr. MAŽE-LEADER-6B-K-47-1-2024 / 42VS-PV-24-102853-PR001). Parama projektui gauta iš Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės įgyvendinamos 2015–2023 m. vietos plėtros strategijos lėšų.
Paramos suma – 6 616,00 Eur. Lėšas sudaro Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Prie projekto įgyvendinimo piniginiu įnašu prisidėjo bendruomenės nariai, įmonės.
Šv. Antano Paduviečio tituliniai atlaidai Ukrinuose švenčiami nuo seno. Lenkų rašytojas, kilęs iš mūsų kraštų, Bronislovas Kretovičius apie 1897 m. vykusius atlaidus Ukrinuose rašo net knygelėje „O czem szumi Dewajtis“: „tą dieną didelis sujudimas vietinių žmonių, nes labai laukta šv. Antano diena, Ukrinuose sutraukianti maldininkų minias iš tolimiausių apylinkių“.
Šie atlaidai ir šiandien svarbi šventė – parapijiečiams ir kraštiečiams susitikti, susiburti, pabendrauti.
Projekto vykdymo metu buvo organizuoti keturi renginiai.
Ketvirtadienį būrelis ukriniškių moterų dalyvavo žolynų pynimo edukacijoje. Išsiilgtas šieno kvapas ilgai tvyrojo Ukrinų kultūros namų salėje. Moterys, o tarp jų ir moksleivė Vakarė Musulaitė, iš džiovintų žolynų, pagal senąją baltiškąją ornamentiką, kūrė savo darbus. Supintos saulutės, prie jų prijungti pusmėnuliai – laiveliai, o ant jų nutūpę paukšteliai džiugino kūrėjas, dabar puošia jų namus. Simboliai tie patys, bet kiekvienas darbas gavosi skirtingas, nešantis vis kitokią žinią. Žolynų pynimo technikos paslaptimis pasidalijo ukriniškė Vilma Vžesniauskienė.
Penktadienį vakarota jau kitoje erdvėje. Nešinos nugenėtų tujų šakelėmis moterys vėrė bažnytėlės duris. Nuo seno buvo įprasta atlaidams gražinti sakralią erdvę žaliaisiais tujų ar mirtų (šliaužiančiosios žiemės) šakelių vainikais. Šią tradiciją imtasi gaivinti jau pernai per sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ dienas, vykusias Ukrinuose. Nėra taip paprasta supinti keturis vainikus po 6 metrus ir juos pakelti į bažnyčios aukštybes. Ne vienai valandai reikėjo užtekti kantrybės, o ir pirštai turi būti stiprūs! Bet keliamų aukštyn prie lentelės pritvirtintų vainikų momentas ir papuoštos bažnytėlės vaizdas tikrai vertas pynėjų nuovargio ir gražios nuotraukos. Dar tą patį vakarą nedidukai ąžuolo šakelių vainikėliai nudžiugino Ukrinų Antanus. Senuoju papročiu vainikus kabinome, jei tik radome – ant tvoros. Seniau, būtent, per Antanines prasidėdavo šienapjūtė, o žmonės pagerbdami varduvininkus, slapčia vainikais puošdavo jų sodybas, iš čia ir pasakymas, „kad per šienapjūtę net tvoros žydi“ .
Šeštadienį gausų būrį ukriniškių ir Ukrinų svečius sutraukė didžioji šventė. Iškilmingai kaimelio gatvėmis pražygiavus Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų orkestrui „Griaustinis“ (vadovas Kęstutis Dvaržeckis) su Mažeikių moksleivių namų šokių studijos „Saulė“ šokėjomis (vadovė Ramutė Plonienė), šventei pradžią davė senąja tradicija „šienpjoviai“, dalgiu išrėžę pirmąją pradalgę, ją sugrėbusios „grėbėjėlės“. Jos, beje, į šventę atvyko su giros ąsotėliu, kuri, vėliau, buvo vertinama spalvomis pagal skonį. Kad smagiau jiems būtų darbuotis, ukriniškių saviveiklininkų kolektyvas „Užstalės dainos“ su vadovu Kęstučiu Šiauliu linksmino savo muzika. Šiose veiklose organizatoriams labai pagelbėjo projekto partneriai: Ruzgų bendruomenė, Tirkšlių seniūnijos bendruomenė. Šį vakarą itin puošė jaunosios dainininkės iš Mažeikių kultūros centro Dainos studijos (vadovas Antanas Dargis), Mažeikių kultūros centro kapela „Virventa“ (vadovas Rimantas Mikalauskas), ukriniškių instrumentinis-vokalinis ir senjorų vokalinis ansamblis „Kvėstė“ (vadovas Andrius Dobrovolskis). Šventės dalyviai negalėjo atitraukti akių nuo Šakių kultūros centro cirko „Šypsena“ (vadovė Itana Januševičienė) lanksčiųjų oro akrobačių.
Vakaro grupė – „Grupė 2“. Likusios energijos perteklių šventės dalyviai galėjo išlieti vakarodami su didžėjumi.
Sekmadienio diena ukriniškius kvietė į bažnytėlę, į titulinius Šv. Antano Paduviečio atlaidus. Rimtyje išklausę kan. Jono Ačo vedamas Šv. mišias, kartu su Švč. Sakramento procesija apėję savo šimtametę bažnytėlę ukriniškiai vėl sugužėjo į jos vidų. Užbaigti renginių ciklo „Šv. Antano atlaidai ir Antaninių vakarai“ buvo pakviesta solistė Judita Leitaitė ir jos dukra, smuikininkė Paulina Daukšytė Šereckienė.
Dieviškos muzikos suvirpinti, atlikėjų nuoširdaus bendravimo užburti baigėme švęsti Antanines.
Tradicinės šventės, sugrįžtantys kiek kitokia forma senieji papročiai yra svarbūs mūsų tapatybės išsaugojimui, savasties puoselėjimui. Tiek svarbūs – kad nevalia jų užmiršti, o per renginius, per bendravimą perduoti augančiai jaunajai kartai.
Nuotrauka ir informacija: Ukrinų kaimo bendruomenės
