VVG teritorijos vizija iki 2030 m.
Atvira naujovėms, patraukli vietos gyventojams ir turistams, ugdanti bendruomeniškumą, siekianti darnios socialinės ir ekonominės plėtros Mažeikių rajono teritorija.
VVG misija
Telkti ir remti vietos iniciatyvas stiprinant socialinį bei ekonominį potencialą Mažeikių rajone.
Misiją įgyvendinti bus siekiama per šiuos pagrindinius aspektus: vietos problemų, gyventojų poreikių bei lūkesčių identifikavimas ir sprendimų ieškojimas kartu; kaimo plėtros pokyčių inicijavimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo; ekonominės, socialinės plėtros VVG teritorijoje skatinimas, remiant verslo kūrimą ir plėtrą, didinant užimtumą, mažinant bedarbystę, socialinę atskirtį; vietos gyventojams sąlygų sudarymas aktyviai įsijungti į visuomenės gyvenimą; inovatyvių, aplinkai draugiškų iniciatyvų įgyvendinimas.
VVG vertybės
VVG steigimo laikotarpiu buvo aptartos, suformuluotos ir priimtos vertybės, kurios buvo įtvirtintos 2004 m. balandžio 10 d. VVG posėdžio protokole.
VVG vertybės, kuriomis vadovaujasi, vykdydama savo veiklą – viešumas, atvirumas, tolerantiškumas, atsakomybė, partnerystė, kompetencija. Įtvirtintomis vertybės VVG vadovavosi 2015–2023 m. vietos plėtros strategijos laikotarpiu.
VVG susitikimo su valdyba metu suformavo ir įtvirtino vertybes, kuriomis vadovausis 2023–2027 m. vietos plėtros strategijos laikotarpiu. Vertybės yra panašios kaip ir praeito vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metu, nes jos yra universalios, tinkamos visais etapais.
Suformuotos vertybės: partnerystė, atvirumas, pagarba, sąžiningumas, orientacija į rezultatus.
********************************************
VVG teritorijos vizija iki 2023 m.
VVG teritorija – atvira investicijoms, skatinanti verslumą ir užimtumą, bendruomeniškumą, sudaranti vietos gyventojams kokybiškas gyvenimo sąlygas.
VVG misija
VVG misija – telkti pilietinės visuomenės, valdžios ir verslo atstovus, siekiant gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę VVG teritorijoje:
– ugdyti vietos gyventojų gebėjimą vertinti esamą padėtį, kartu spręsti vietos problemas, inicijuoti kaimo plėtros pokyčius, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo įgyvendinant VPS;
–skatinti ekonominę, socialinę plėtrą VVG teritorijoje, remiant verslo kūrimą ir plėtrą, didinant užimtumą, mažinant bedarbystę, socialinę atskirtį;
–sudaryti vietos gyventojams sąlygas aktyviai įsijungti į aktyvų visuomenės gyvenimą;
– užtikrinti LEADER metodo principų bei horizontaliųjų principų ir prioritetų įgyvendinimą;
– organizuoti strategijos įgyvendinimą ir vykdyti jos įgyvendinimo stebėseną;
– profesionaliai vykdyti vietos veiklos grupei priskirtas funkcijas;
– organizuoti finansinių išteklių paiešką VVG veiklos organizavimui.
VVG iki 2023 m.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), atsirado galimybė dalyvauti įvairiose ES programose, susipažinti su kitų ES valstybių patirtimi, įgyvendinant kaimo plėtros programas, pasinaudoti ES valstybių patirtimi, įgyvendinant „Leader+ pobūdžio priemonę“, kuri buvo viena iš ES bendrijų iniciatyvų, kurios tikslas – skatinti kaimo plėtrą, jos veiklos pagrindą sudarė vietos ištekliai ir kaimo gyventojų iniciatyvumas. Pagal šią priemonę buvo remiami kūrybiški kaimo vietovių atnaujinimo metodai, skatinamas bendradarbiavimas, ieškant naujų kaimo plėtros idėjų.
Lietuvoje kaimas ilgą laiką buvo tapatinamas su žemės ūkio šaka. Visi kiti ekonominės, ypač socialinės raidos būklės, rodikliai buvo pateikiami rajono savivaldybių mastu ir nebuvo atliekama integruotos kaimo pokyčių būklės analizė. Mažeikių rajone įsikūrusios NVO turėjo siaurą funkcinę paskirtį – spręsti tam tikros socialinės grupės iškilusias problemas, apėmė tik dalį Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios teritorijos ir rūpinosi formalios bendruomenės narių klausimų sprendimu jų gyvenamojoje vietovėje. Organizacijos, kuri apjungtų visą Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamąją vietovę ir atstovautų visų socialinių partnerių interesus, nebuvo, todėl perimdama vakarų valstybių patirtį, 2004 m. rugpjūčio 1 d. Mažeikių r. sav. pasirašyta vietos veiklos grupės steigimo sutartis, kurią pasirašė steigėjai: Anita Avdaljan (Žemalės kaimo bendruomenės pirmininkė), Rūta Končiūtė (Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė) ir Genoveita Gricienė (Sedos Vytauto Mačernio vidurinės mokyklos direktorė). 2004 m. rugsėjo 10 d. Mažeikių rajono Žemalės kaime įregistruota asociacija „Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė“ (toliau –VVG).
Kuriant VVG buvo manoma, kad prie šios idėjos prisidės ir kitos Šiaurės vakarų Lietuvos rajonų kaimo gyvenamosios vietovės, kad stambesnė organizacija galės vykdyti didesnius projektus, tarptautinį bendradarbiavimą. Nepavykus rasti konsensuso su kitų rajonų iniciatyvinėmis grupėmis, į VVG veiklą įsijungė tik visos Mažeikių r. sav. kaimiškosios teritorijos atstovai. VVG įkurta horizontalios ir vertikalios partnerystės principu apjungė vientisą Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės teritoriją ir gyventojus, suvienijo valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus kaimo spartesnei plėtrai įgyvendinti. VVG per trumpą laikotarpį įrodė, kokią įtaką jos veikla daro gyvenimo kokybės gerinimui VVG teritorijos gyventojams. Parengta ir sėkmingai įgyvendinta 2006–2008 m. bandomoji integruota strategija, 2008–2014 m. vietos plėtros strategija.
Asociacijos būstinė adresu: Laisvės g. 39–1 (102 kab., 109 kab.), Mažeikių r. sav.
VVG valdymo struktūra:
– aukščiausias organas –visuotinis narių susirinkimas;
– valdymo organas (kolegialus) –valdyba;
– vienasmenis valdymo organas – pirmininkas.
Pagal įstatus VVG nariais yra pilnamečiai veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys, pripažįstantys VVG įstatus, neturintys jiems ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančių tikslų. VVG nariai turi lygias teises, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio paramą teikia. Šiuo metu VVG apjungia 8 kaimiškas seniūnijas, kurias atstovauja juridiniai asmenys, fiziniai asmenys.
Kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri 2015 m. birželio 3 d. išrinkta iš 11 narių. Valdybos struktūroje 46 proc. sudaro pilietinės visuomenės atstovai, 27 proc. – verslo atstovai ir 27 proc. – vietos valdžios atstovai. Valdyboje išlaikyta lyčių proporcija. Moterys sudaro 54,5 proc. valdybos narių, vyrai – 45,5 proc. Jaunimo atstovai valdyboje sudaro 36,4 proc.
VVG užtikrins VVG atitiktį pareiškėjo tinkamumo sąlygoms viso VPS įgyvendinimo laikotarpio metu, t.y.:
– kad keisis VPS įgyvendinimo metu, t. y. ne rečiau kaip kas 3 metus pasikeis mažiausiai 1/3 narių, tačiau ne mažiau kaip po 1 atstovą iš kiekvieno sektoriaus – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios;
– kad būtų išklausę arba įsipareigotų per 6 mėn. nuo išrinkimo į kolegialų VVG valdymo organą dienos išklausyti mokymo kursus, tiesiogiai susijusius su BIVP metodo taikymu (reikalavimas taikomas mažiausiai 1/3 kolegialaus VVG valdymo organo narių), kurių tinkamais pripažįstami mokymo kursai, kurių kodai yra 596131007, 596131008 ir 396131007;
– tinkamą viešųjų ir privačių interesų derinimą, t. y. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka deklaruos privačius interesus ir sutinka teikti minėtas deklaracijas bei jų pakeitimus VVG ir Agentūrai;
– ir kt. taisyklėse nurodytus reikalavimus.
2008 – 2014 m. VPS įgyvendinimo metu VVG administracijoje dirbo 6 samdomi darbuotojai: VPS administracijos vadovas – pirmininkas; VPS finansininkas; projekto vadovas, viešųjų pirkimų konsultantas; du administratoriai. 2015 – 2023 m. VPS įgyvendinimo laikotarpiu numatoma įdarbinti 4 darbuotojus.
VVG vertybės
VVG steigimo laikotarpiu buvo aptartos ir priimtos vertybės, kurios buvo įtvirtintos 2004 m. balandžio 10 d. VVG posėdžio protokole (protokolas saugomas VVG būstinėje).
VVG vertybės, kuriomis vadovaujasi, vykdydama savo veiklą – viešumas, atvirumas, tolerantiškumas, atsakomybė, partnerystė, kompetencija.
Viešumas liko svarbiausia vertybe ir dabartiniu laikotarpiu, juo VVG vadovausis, vykdydama veiklą naujos strategijos laikotarpiu: informaciją apie savo veiklą teiks ne tik vietos laikraščiuose „Santarvė“ ir „Žemaičių būdas“, bet yra rengs reportažus apie veiklos rezultatus per vietinę televiziją UAB „Roventa“, naudosis radijo stoties „Mažeikių aidas“ paslaugomis. Dideles viešinimo galimybes atveria socialinis tinklas Facebook, kuriame sukurta VVG paskyrą „Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė“. Šioje paskyroje VVG operatyviai skelbs veiklos naujienas, kad su jomis galėtų susipažinti, rašyti atsiliepimus ir komentarus bei teikti klausimus įvairaus amžiaus, poreikių ar išskirtinumo žmonės. Visą informaciją apie ankstesnę VVG veiklą ir naujas veiklos perspektyvas bus galima rasti VVG interneto puslapyje www.svlvvg.lt.
Siekdama tapti atviresne kaimiškosios teritorijos gyventojams bei jų poreikiams, VVG organizuos susitikimus su gyventojais, kurių metu pristatys veiklos planus, darbo metodus ir principus. Didelis dėmesys bus skiriamas gyventojų aktyvinimui, kviečiant juos dalyvauti VVG organizuojamuose mokymuose, renginiuose, seminaruose, išvykose, skirtose susipažinti su kitų Lietuvos ir užsienio VVG patirtimi. VVG nariai yra ir bus tolerantiški kiekvieno žmogaus problemai, atsakingai vertins ir padės spręsti tiek jaunimo, tiek pagyvenusių žmonių, tiek neįgaliųjų ar verslininkų problemas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių įtraukimui į VVG veiklą. Bus rengiamos tarpinės jaunimo apklausos, atliekama jų analizė. Tokios analizės pagrindu bus vystoma ir finansuojama veikla, atitinkanti jaunų žmonių poreikius. 2008–2014 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo laikotarpiu dėl didelio bendruomenių iniciatyvumo vietoje 34 numatytų finansuoti projektų buvo finansuoti 55 kaimo (R27) ir 16 verslo plėtros projektų (R27). VVG ir toliau skatins bendruomenes teikti iniciatyvas, atkreipdama dėmesį į jų realistiškumą ir naudingumą gyventojams. VVG diegs novatorišką požiūrį į problemas ir jų sprendimo būdus: darbo vietų sukūrimą naujose paslaugų ar gamybos sferose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius bei paklausą platesnėse rinkose, socialinio verslo vystymą, sukuriant darbo vietas ar teikiant paslaugas socialinę atskirtį turintiems žmonėms, turizmo paslaugų teikimą, apjungiant įvairių sričių paslaugų teikėjus. Vienu iš pagrindinių vertybių, kuriomis vadovaujasi VVG, yra partnerystė, todėl dalis projektų vykdoma kartu su kitų Lietuvos rajonų (Akmenės, Joniškio, Anykščių, Utenos) arba net šalių, tokių kaip Latvija, VVG. Tokia partnerystė praturtina projektų vykdymą savo iniciatyvomis, pasiūlymais, sprendimais, tikslais ir lūkesčiais, todėl ir toliau vystysime partnerystės idėją, stengsimės užmegzti ryšius su naujais partneriais. Didelis dėmesys bus skiriamas VVG valdybos, darbuotojų ir narių kompetencijos kėlimui, suteikiant jiems galimybę dalyvauti įvairiuose mokymuose.