TURIZMO VYSTYMAS. NUO TRADICIJŲ PRIE MODERNAUS VERSLO

TOURISM DEVELOPMENT. FROM TRADITIONS TO UP-TO-DATE BUSINESS

 

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (24 mėn.)

Projekto koordinatorius – asociacija „ROPAŽI-GARKALNE PARTNERIBA“, Eva Haberkorne-Vimba (Latvija).

Projekto partneriai: asociacija „SALDUS RAJONA ATTISTIBAS BIEDRIBA“ Sandra Fridrihsone (Latvija), Kaimo vietovių VVG – asociacija „SATEKA“ (Latvija), Kaimo vietovių ir žuvininkystės VVG – asociacija „LIEPAJAS RAJONA PARTNERIBA“, pirmininkas Inita Ate (Latvija), Kaimo vietovių VVG – asociacija „KAZBEGI“ vietos veiklos grupė, Shorena Sujashvili (Gruzija), asociacija „ŠIAURĖS VAKARŲ LIETUVOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“ (Lietuva), asociacija „UTENOS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“ (Lietuva), asociacija MAŽEIKIŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ (Lietuva), asociacija „SERPENTINA NISTRULUI“ (Lietuva).

 

Bendradarbiavimo projekto inicijavimo būtinumą paskatino 2015-2023 m. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Iniciatyva kilo vietos veiklos grupėms,  siekiant suaktyvinti vietos gyventojus, verslo atstovus, potencialius pareiškėjus, dalyvaujančius ir ketinančius dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vietos projektus. Padėta ieškoti naujų veiklos rūšių, rinkų, plėtoti konkurencingą produktą: Projekto partneriai siekia sudaryti galimybes jų  teritorijų gyventojams bei organizacijoms susipažinti ir pasinaudoti kitų šalių vietos veiklos grupių patirtimi, leisti palyginti, įvertinti verslų, įskaitant kaimo turizmo, bitininkystės, akvakultūros, žolininkystės ir kitų  teikiamus produktus ir paslaugas. Projekto partneriai įgyvendindami projektą siekia stiprinti projekto rengimo metu  užmegztus ryšius pristatydami kiekvienas savo šalį per verslus bei dalindamiesi patirtimi, kuri kiekvienoje šalyje yra labai skirtinga. Poreikis bendradarbiavimo projekto įgyvendinimui išryškėjo vykdant vietos plėtros strategijų įgyvendinimo stebėseną.  Gyventojai domisi kvietimais, bet vengia rizikos, įsipareigojimų, trūksta pasitikėjimo savo jėgomis bei pažangios praktikos sėkmingų  pavyzdžių. Projektas yra skirtas Latvijos, Lietuvos, Gruzijos, Moldovos verslininkams  teikiantiems turizmo paslaugas (apgyvendinimas, maitinimas, laisvalaikio užimtumas), užsiimantiems įvairių produktų gamyba (bitininkystė, vaistinės žolės, prieskoniai ir kt. veikla), ieškantiems naujų rinkų, siekiantiems pagerinti savo gaminamą produkciją, įvairinti jos asortimentą.

Projektas skirtas aktyvioms bendruomenėms, ieškančioms naujų galimybių ir įvairesnių veiklų, galinčioms pristatyti etninės kultūros produktus, folklorą, pareklamuoti savo veiklas.

Rengiant visų šalių temines savaites numatoma tikslinė grupė – jaunimas. Vyks bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis, mokyklomis, kultūros įstaigomis. Pristatoma kiekvienos partnerės šalies kultūra, papročiai, kulinarinis paveldas.

Į projekto veiklas bus įtraukti socialinę atskirtį patiriantys gyventojai. Mažeikių miesto VVG deleguos atstovus į mažąsias veiklas, įtrauks į teminių savaičių rengimą.

Projektu siekiama įveikti iššūkius su kuriais dažniausiai susiduria vietos verslininkai, amatininkai, vietos bendruomenės – konkurencingo produkto gamybos plėtojimas, naujų rinkų produkcijai paieška. Todėl verslo aplinkos plėtra Lietuvos, Latvijos Gruzijos ir Moldovos VVG regionuose paskatins naujų produktų sukūrimą, gamybos ar paslaugų pagerinimą ir įvairinimą, įtakos turizmo paslaugų plėtrą, ypač ne sezono metu. 

Projekto tikslaspalankios aplinkos kūrimas turizmo verslui partnerių teritorijose panaudojant esamas vietos tradicijas bei vietos verslo, įskaitant kaimo turizmo, bitininkystės, akvakultūros, žolininkystės ir kitus teikiamus produktus ir paslaugas, susipažįstant (supažindinant) su geriausios ir pažangiausios tarptautinės praktikos pavyzdžiais.

Uždaviniai:

  1. Susipažinti su projekto partnerių geriausiais turizmo plėtros pavyzdžiais, su esamais ir potencialiais resursais turizmo plėtros srityje, suteikti žinių ir įgūdžių vietos verslininkams, amatininkams, vietos bendruomenėms.
  2. Supažindinti projekto partnerius su geriausiais turizmo plėtros pavyzdžiais Lietuvoje, su esamais ir potencialiais resursais, perteikti žinias ir patirtį projekto partneriams.
  3. Įtraukti vietos verslą į tarptautinio bendradarbiavimo ryšių užmezgimą su verslininkais iš partnerių grupių/ šalių, skatinti juos imtis veiklos tarptautinėje rinkoje
  4. Panaudoti vietos tradicijas: amatininkystę ir kulinarinį paveldą naujų paslaugų paketų kūrimui bei turizmo paslaugoms įvairinimui.
  5. Įtraukti jaunimą, socialinę atskirtį patiriančius asmenis, vietos bendruomenės į meistriškumo kursų veiklas, renginius, skirtus šalims partnerėms pristatyti.

Siekiant, kad projektas turėtų poveikį numatytoms tikslinėms grupėms pasirinkti pakankamai įvairūs partneriai, turintys skirtingos patirties, plačiai išsidėstę Lietuvos, Latvijos, Gruzijos ir Moldovos teritorijose, visi su savomis tradicijomis, verslų ir amatų specifika, kulinariniu paveldu, su bendra problema kaip plėtoti turizmo verslą  kuriai ieškomas bendras sprendimas. Dalyvaujant susitikimuose su Gruzijos bendruomenių, verslo atstovais jaučiamas šių žmonių didelis noras imtis veiklos, kurti, ieškoti naujų galimybių turizmo plėtrai, noras pritraukti lėšas į regionus ir naujas idėjas į regionus, bet jaučiamas patirties trūkumas. Apklausos ir Lietuvos VVG gaunami vietos projektai rodo, kad kaimo gyventojai ir kaimo verslas bei bendruomenės tapo pasyvesni. Iš naujų potencialų kaimo plėtros veikėjų jaučiamas nepasitikėjimas, o tie, kurie yra įgyvendinę vietos projektus praeitame finansavimo laikotarpyje jaučiasi patenkinti savo pasiekimais.  Šalys šiuo projektu siekia:

kurti palankią aplinką turizmo verslui, kad jų teritorijose ilgainiui būtų sukurti nauji paslaugų paketai, patobulinti žmogiškieji gebėjimai, užmegzti bendradarbiavimo ryšiai, socialiniai ir kultūriniai kontaktai; prisidėta prie VVG teritorijų teigiamo įvaizdžio formavimo.

 

 

 

 

————————————————————————————————————————————————————————

 

  • Šiaurės vakarų Lietuvos VVG įgyvendindama tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ 2019 m. balandžio 1-5 dienomis kartu su partneriais  dalyvavo tarptautiniame verslo ir amatų forume Gruzijoje. Forume ir vilnos vėlimo meistriškumo kursuose taip pat dalyvavo atstovai iš Latvijos (Saldus, Liepajas,  Ropaži, Sateka rajonų), Gruzijos (Sakartvelo) ir Moldovos Respublikų. Daugiau apie projektą rasite nuorodoje: TARPTAUTINIS VERSLO FORUMAS IR AMATAI GRUZIJOS RESPUBLIKOJE

Video reportažas iš Gruzijos:

  • https://www.youtube.com/watch?time_continue=1037&v=RA9Scf8SH1c
  • https://www.youtube.com/watch?v=x78VtS0o_9A
  • https://www.youtube.com/watch?v=sZF1jhra3yI

—————————————————————————————————————————————————————————

  • Šiaurės vakarų Lietuvos VVG įgyvendindama tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ 2019 m. birželio 18-20 dienomis dalyvavo projekte Latvijoje, kuriame Gulbenės regiono Satekos VVG pristatė programą „Ekologiški/atviri ūkiai“. Lietuvių delegaciją sudarė šeši Utenos regiono ir Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės atstovai bei Mažeikių miesto vietos veiklos grupės atstovas. Dalyvius lydėjo Utenos regiono vietos veiklos grupės administracijos darbuotojas Modestas Gadliauskas. Seminare dalyvavo kaimo turizmo sodybų šeimininkai ir gidai, kulinarinio paveldo atstovai, žolininkystės ir bitininkystės verslų atstovai. Seminare taip pat dalyvavo Latvijos Respublikos Liepojos, Ropaži-Garkalne, Saldus, Sateka vietos veiklos grupių atstovai bei dvi dalyvės iš Sakartvelo, Kazbegio vietos veiklos grupių.Seminarą atidarė ir pradėjo Sateka vietos veiklos grupės (Latvija) administracijos vadovė Daiga Gargurne. Ji dalyvius supažindino su visų dienų programa. Po to prisistatė visi dalyviai, trumpai pristatė savo rajonų turizmo traukos objektus. Daugiau apie projektą rasite nuorodoje: TARPTAUTINIO PROJEKTO DALYVIAI SUSITIKO LATVIJOJE

 

————————————————————————————————————————————————————————-

  • Šiaurės vakarų Lietuvos VVG tęsia tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“, Nr. 44TT-KE-18-3-04089-PR001, įgyvendinimą.

2019 m. liepos 9 -10 d. vyko meistriškumo kursai tema – „Ekologinių ūkių pritaikymas turizmui ir kitos paslaugos, įtakojančios turizmo plėtrą“. Mokymuose dalyvavo projekto partneriai iš Gruzijos, Latvijos ir Lietuvos.

Pirmąją meistriškumo kursų dieną vyko praktinis informacinis seminaras „Ekologinio vaistažolių ūkio pritaikymas turizmo reikmėms“, kurio metu Jadvyga Balvočiūtė pristatė savo ekologinį vaistažolių ūkį, ūkio pritaikymą turizmo reikmės, pasakojo apie vaistažoles ir jų auginimą bei rinkimą, vyko žolelių arbatos degustacija. Antroje dienos dalyje vyko praktinis informacinis seminaras tema „Ekologinėje aplinkoje augantys vaistiniai augalai, augalų rinkimo paslaptys, dirva ir jos priežiūra“, kurio metu projekto dalyviai ėjo į lauką apžiūrėti ir pasiklausyti apie ūkyje auginamas vaistažoles. Buvo atsakoma į dalyvių klausimus ir dalijamasi patirtimi apie vaistažolių panaudojimą ir naudą kasdieniniame gyvenime.

Po paskaitų visi dalyviai vyko į Pavirvytės dvarą. Dvaro rūmai statyti XIX a. pradžioje. Kolūkinės santvarkos laikais pastatas buvo stipriai sugadintas. Šiuo metu yra atrestauruotas pasitelkiant Norvegijos fondų paramą bei naujojo sodybos šeimininko energiją ir lėšas.

Projekto dalyviai susipažino su turizmo, poilsio ir laisvalaikio užimtumo paslaugų organizavimu,

vykdomais edukaciniais užsiėmimais „Virvytės“ bei „Balsių slėnio“ pramogų parke: įrengtomis

turizmo trasomis, lauko boulingo, krepšinio aikštelėmis. Lietingas oras pakoregavo programą ir

projekto dalyviams papildomai buvo pasiūlyta aplankyti Telšius bei susipažinti su Žemaitijos

sostine.

Vakare svečiams etnografinę programą pristatė Telšių r. savivaldybės Kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“.

Liepos 10 dieną buvo tęsiamas praktinis informacinis-seminaras Jadvygos Balvočiūtės ūkyje tema „Vaistinių augalų rūšiavimas, džiovinimas, pakavimas“, „Žolelių mišiniai ir jų poveikis organizmui“ ir edukaciniai praktiniai užsiėmimai: „Pažintis su vaistažolių sodu“, kurių metu projekto dalyviai gilino žinias kaip teisingai vaistinius augalus rūšiuoti, džiovinti, pakuoti, sandėliuoti. Jadvyga Balvočiūtė seminarų metu daug pasakojo apie įvairių žolelių naudą sveikatai, pristatė turimus mišinius ir jų poveikį organizmui, dalinosi savo gerąja patirtimi apie savo klientus ir jų gyvenimus.

Projekto dalyviai taip pat atvyko turėdami nemažai patirties apie vaistinius augalus, arbatų mišinius. Todėl diskusijos, apsikeitimas patirtimi bei augalais užtikrino seminaro gerą aurą bei darbingą nuotaiką.

Pagal programą projekto dalyviai aplankė Viekšnių vaistinę muziejų, vaistinių augalų sodelį bei susipažino su aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialiniame muziejuje eksponuojama XIX a. -XX a. pradžios etnografine ekspozicija apie Viekšnių krašto žmonių buitį, tradicijas.

Ačiū visiems dalyviams už gerą nuotaiką ir galimybę padiskutuoti bei pasidalinti žiniomis, Viekšnių muziejaus darbuotojoms už mūsų krašto tradicijų pristatymą bei Pavirvytės dvaro savininkui už turiningai praleistą laiką dvaro sodyboje bei visiems, prisidėjusiems prie svečių priėmimo ir meistriškumo kursų organizavimo.

ŠVLVVG administracija

 

Nuotraukos: Mindaugas Dulinskas

 


Šiaurės vakarų Lietuvos ir Utenos regiono vietos veiklos grupės įgyvendindamos tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ 2019 m. rugsėjo 23-29 d. paskyrė partneriams iš Sakartvelo pristatyti.

Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokinių taryba parengė informacinį stendą, kuris 2019 m. rugsėjo 23 d., minint Europos kalbų dieną, buvo pristatytas mokyklos bendruomenei.

Gausiam moksleivių ir mokytojų būriui šią šalį pristatė Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokinių taryba sukūrusi filmuką bei renginio dalyvius pavaišinusi arbūzais.

Filmas.

Į renginį buvo pakviesta buvusi ilgametė Mažeikių r. turistų klubo vadovė, šiuo metu aktyviai organizuojanti keliones po savo šalį ir užsienio valstybes Gražina Tamašauskaitė. Ji pasidalino savo įspūdžiais lankantis Sakartvelo Kazbegi regione, kuriame veikia Kazbegi vietos veiklos grupė, pademonstravo kelionių skaidres, pasidalino savo įspūdžiais apie šią šalį, jos papročius, maisto kultūrą, tradicijas.

 

Nuotraukos Gražinos Tamašauskaitės

 

 

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAS „TURIZMO VYSTYMAS. NUO TRADICIJŲ PRIE MODERNAUS VERSLO“ 

2019 rugsėjo 18-19 d.

1 diena

                      Šiaurės vakarų Lietuvos VVG kartu su partneriais Utenos regiono VVG, Mažeikių miesto VVG tęsia tarptautinio bendradarbiavimo projekto įgyvendinimą. 2019 m. rugsėjo 18-19 d. meistriškumo kursai vyko Latvijos Respublikos Liepojos VVG teritorijoje. Projektą finansuoja Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos bei Mažeikių rajono savivaldybė.

 

1 diena

Projekto dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Gruzijos (Sakartvelo) ir Moldovos susitikimas aktyvaus poilsio svečių namuose „Lauku kūrorts“ (Aizputes novads, Kazdangas pagasts). Šiaurės vakarų Lietuvos VVG atstovavo Deivydas Makavičius, Renavo dvaro direktorius, Aloyzas Jarošaitis, UAB „Malorija“ savininkas, Antanas Naujokas, Pavirvytės dvaro savininkas, Larisa Pikevičienė, amatininkė (vėlimas). Utenos regiono VVG atstovavo kaimo turizmo sodybos „Prie Alaušo“ savininkas Dalius Burokas, Gintaras Krugiškis, kaimo turizmo sodybos „Vilnakiškis“ savininkas, Artūras Guobužas, kaimo turizmo sodybos „Tarp klevų“ savininkas.

 

Pavirvytės dvaro savininkas Antanas Naujokas papasakojo apie dvaro renovavimo kelią, vykdomus renginius ir apie išskirtinius „škotų hailendus“, kuriuos augina dvaro teritorijoje.

Po trumpo susipažinimo mūsų laukė svečių namai „Mednieki“ (Kalvene), įsikūrę už 42 km nuo Liepojos.

Krusati įsikūrusioje apgyvendinimo įstaigoje „Mednieki Kalvene“ mus pasitiko svetingi šeimininkai. Iš sodybos atsiveria sodo vaizdai su ypatingo grožio vynuogynais. Šeimininkas  papasakojo apie vynuogių auginimą regione, tinkamas šiam kraštui vynuogių veisles, jų realizavimo galimybes ir gaminamą produkciją.

 

Tokį užrašą aptikome vietoje valgiaraščio… Visiems buvo malonu skaityti pasisveikinimą savo gimtąją kalbą.

Šeimininkas, kuris pagal tautybę yra estas, papasakojo savo istoriją kaip apsigyveno kaimyninėje Latvijoje, kaip panaudojo projekto lėšas ir atnaujino seną namą bei įkūrė svečių namus. Be to, jis vietinės liuteronų bažnyčios pastorius, o jų sodyboje lankosi daug liuteronų iš viso pasaulio.

Projekto dalyviai domėjosi ne tik auginamų vynuogių rūšimis, bet ir gaminamo gazuoto vyno (panašus į šampaną) receptais ir produkcijos realizavimo galimybėmis. Buvo pasikeista kontaktais ir dauguma Lietuvos atstovų pageidavo įsigyti vynuogių daigus, kadangi gamtinės sąlygos yra panašios. Gruzijos dalyvius taip pat sudomino šios vynuogių rūšys, kadangi jas būtų galima auginti savo kalnuotame regione.

 

Grobine aplankėme Kuršių vikingų stovyklą.

 

 

Aktyvaus turizmo centras „Kuršių vikingų stovykla“.

Pažintis su šiuo centru prasidėjo nuo laivų: didžiojo „Tontegodė“ ir šlovingojo „Lagerta“. Kuršių vikingų laivai yra idealiai pritaikyti ir aktyvaus irklavimo entuziastams, ir mėgstantiems komfortą.

Vasara Grobine organizuojamas vikingų teatralizuotas festivalis, į kurį suvažiuoja daug žiūrovų ir dalyvių iš visų pasaulio kampelių. Šventėje dalyvauja entuziastai-savanoriai, tačiau vyksta griežta dalyvių atranka. Stengiamasi pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, moksleivių, studentų, bet patenka ne visi. Vikingais gali tapti jaunuoliai, neturintys skolų moksluose arba nuobaudų. Tai puiki galimybė patyrinėti kuršių vikingų gyvenimo būdą, pabūti vikingų „kailyje“, išgirsti legendas, maloniai pailsėti šeimos ir draugų rate.

Šia idėja užsikrėtė Lietuvos delegacijos atstovai, nes tokie renginiai yra naudingi pritraukiant turistų srautus į kaimo turizmo, dvarų sodybas.

Grįžome į svečių namus „Lauku kūrorts“, kur sodybos savininkas pasiūlė pasidalinti į dvi komandas ir pažaisti Lazer Tag žaidimą.

 

Šaudymo žaidimas lazeriais-šautuvais, imituojant tikrą kovos lauką, tik jame naudojami infraraudonieji ir lazerio spinduliai. Šio žaidimo esmė yra pašauti žaidėjus-priešininkus ir interaktyvius taikinius.

 

 

Išbandžius šį žaidimą projekto dalyviai susidomėjo aktyvaus poilsio organizavimu.  Sodybos savininkas gavo pasiūlymą organizuoti tokį žaidimą Lietuvoje ir pasidalinti patirtimi vykdant aktyvaus poilsio paslaugas didesniam klausytojų ratui.  

Dienos pabaigoje projekto dalyviai aptarė patirtus įspūdžius, apibendrino, kas jiems buvo naudinga, ką galės pritaikyti pas save.

 

2diena

 

Rucavos rajono lankymas.

Vykimas į etnografinį Zvanitajį namą, kuris pastatytas XIX a. pabaigoje Rucavoje. Dabar jis yra Rucavos tradicijų klubo dalis. Čia susipažinome latvių tautos tradicijomis, pamatėme kaip gaminamas kulinarinis paveldas „Rucavos baltas sviestas“ ir šio sviesto degustacija. Baltojo sviesto gaminys panašus į mūsų kastinį, tik į baltą sviestą nededami jokie priedai, t.y. česnakas, svogūnas. Jis naudojamas iš karto po pagaminimo, šiltas.

Zvanitaji – medinis pastatas, kuris iki šiol išsaugojo savo pirminę išvaizdą – masyvios lubos, didelis šeimos kambarys su pečiumi ir krosnimi duonai kepti bei natūralios nedažytos medinės grindys. Virtuvėje pamatėme ypatingą dūmų kaminą su židiniu.  

Visus sužavėjo Sandros Aigares dainavimas, pasakojimas apie vietinių tradicijų atkūrimą, sugebėjimu burti aplink save bendraminčius ir tikslo siekimą, kad kaimas prisikeltų, būtų įdomus turistams, įgalinantis kaimo gyventojus veikti. Parama šio projekto įgyvendinimui buvo gauta iš vietos veiklos grupės, taip pat su bendraminčiais išleista tradicinių Rucavos mezgimo raštų knygą.

Vasaros sezonu čia turistinėms grupėms siūlomos kultūros ir švietimo programos su Rucavos pasakų sekėjais ir dainininkais, bei tradicinės Rucavos gyventojų vaišės: tikra ruginė duona, sklandraušai (pyragai su morkų ir bulvių įdaru), riezė (bulvių paplotėlis) ir kt.

Ši vieta ypatinga. Žavi vietinių žmonių noras ir sugebėjimas atgaivinti savo tradicijas.

Apsilankę šioje sodyboje susipažinome, kaip populiarinti kulinarinio paveldo tradicijas interpretuojant krašto kulinarinio paveldo praeitį ir dabartį.

Latvijos Etnografinis muziejus po atviru dangumi Žvejų sodyba Vitolnieki.

Vitolnieki muziejaus statinių kompleksas po atviru dangumi – tai pajūrio gyvenvietėms būdingas žvejų ir valstiečių kiemas. Senų medžių apsuptyje stovi pražilęs namas su stogu iš meldų, kuris ties kraigu pritvirtintas taip vadinamais „batais“. Prie namo – įstiklinta veranda ir ištapyta durų dėžė. Kambaryje apžiūrėjome senovinius medinius baldus ir buitinius daiktus. Šalia namo yra klėtis, vasarinė virtuvė, pirtelė, kalvė ir buvusi kiaulidė, kur stovi žvejybos ir rankdarbių įrankių ekspozicija. Galima pamatyti ąžuolinę valtį – luotą, kuriai daugiau nei 1000 metų.

Prisilietimas prie XIX – XX a. būdingo žvejų kaimo būsto ir tradicijų

 

Pietauti projekto dalyvius pakvietė jaukiai įrengti svečių namai „Jurgi“, įsikūrę ramiame ir neperpildytame Latvijos pajūryje. Sodyba randasi Papės gamtos parko teritorijoje. Tai kurortas, kuris unikalus savo jūros ir ežero peizažais, bei išsiskiriantis poilsiautojams teikiamu išskirtiniu maistu. Tai tobula vieta tiems, kas trokšta atgauti jėgas ir rasti tikrą poilsį gamtoje.

 

Toliau kelionė tęsėsi Aizputėje, kur įsikūrusi vyninė. Tai šeimos verslas, kuriame darbuojasi charizmatiškasis vyndarys Martinsu ir jo šeimos nariai. Daugelį metų kaupta vyno gamybos patirtis ir aistra vyndarystei leido sukurti unikalų vyną, garsėjantį savo puikiu skoniu ir aromatu.

 

Paklauskite savęs, kada paskutinį kartą esate ragavę burokėlių, svarainių, rabarbarų ar šaltalankių vyno?

Naminis vynas Latvijoje itin populiarus. Vyninė sulaukia daug svečių, taip pat ir iš Lietuvos. Degustacijos metu pasakojamos kiekvieno vyno istorijos, pateikiami vietinių gyventojų naminiai brandinti sūriai. Projekto dalyviai galėjo ne tik degustuoti pagamintą vyną, bet susipažinti ir su jo gamyba. Prasidėjo diskusijos nacionalinės vyndarystės tema.

 

Šis susitikimas pakeitė daugumos projekto dalyvių nuomonę, kad geras vynas gaminamas tik Italijoje, Prancūzijoje ar Čilėje. Ponas Martinsas savo pavyzdžiu įrodė, kad galima pritraukti daug turistų-klientų, sulaukti pripažinimo, įdomiai organizuojant vyno degustaciją, gaminti gerą vyną, realizuoti jį, užtikrinti stabilų ir pastovų šeimos verslą.

Šios meistriškumo kursų dienos Liepojos vietos veiklos grupės teritorijoje įrodė, kad žmonių išradingumas, atsakingas požiūris į savo verslą, dalijimasis patirtimi, diegiamos naujovės padidina regiono patrauklumą, kuria darbo vietas, suteikia žmonėms pasitikėjimo savimi. Projekto dalyviai pradėjo kurti bendrus tolimesnio bendradarbiavimo planus, pasikeitė adresais ir laukia tolimesnių veiklų.  

Grupės vadovė Larisa Pikevičienė

Nuotraukos Larisos Pikevičienės ir Deivydo Makavičiaus

2019-09-18 -19 dienos projekto Latvijoje įgyvendinimo ataskaita